KAS integruota Gynybos išteklių valdymo sistema

Krašto apsaugos ministerija

Totorių 25/3, Vilnius

188602751

Tel.(8~5) 273 55 01, 262 48 21,
Faks. (8~5) 212 60 82

Artūras Dirsė

Resursų ir programų departamento Programų skyriaus vedėjas

Tel.: 2735518,
El. p. arturasd@pastas.kam.lt

Gerosios patirties pavyzdžio pavadinimas

KAS integruota Gynybos išteklių valdymo sistema - Planavimo, programų ir biudžeto sudarymo bei vykdymo sistema (toliau - PPBS), veikianti sąnaudų efektyvumo principu ir padedanti turimais ištekliais pasiekti laukiamą rezultatą

Viešojo juridinio asmens veiklos sritis

Krašto apsauga ir gynyba

Projekto sukūrimo priežastys

1. Kintanti tarptautinė saugumo aplinka, Lietuvos siekis tapti NATO nare ir prisiimti įsipareigojimai Aljansui, NATO šalių bei šalių partnerių ekspertų rekomendacijos sąlygojo ieškoti pusiausvyros tarp reikalingų pajėgumų, tarptautinių įsipareigojimų ir turimų ribotų išteklių.

2. Siekis surasti būdą, kuris nedidelėmis sąnaudomis padėtų sukurti sunkiai įvertinamą kariuomenės kokybę, t.y. gynybinius pajėgumus.

3. Kintantis Lietuvos Respublikos finansų valdymas.

4. Demokratinės kontrolės stiprinimas Lietuvos Respublikos gynybos sistemoje.

Ko galima pasimokyti iš šio gerosios patirties pavyzdžio?

• lanksčiu, skaidriu sąnaudų efektyvumo principu gali padėti įgyvendinti užsibrėžtą(-us) tikslą(-us), iš kelių alternatyvių siūlymų pasirenkant efektyviausią sprendimą.
• leidžia sekti planų įgyvendinimą, jiems reikalingų lėšų panaudojimą bei nuolat koreguoti šį procesą.
• numato kiekvieno dalyvio, nuo žemiausio vieneto planuotojo iki strateginio lygmens resursų valdytojo, vaidmenį, taip subalansuojant visų karinės sistemos pakopų veiklą ir atsakomybę.

Ar projektas yra / buvo bendras kelių juridinių asmenų veiklos rezultatas? Jei taip, su kuriuo juridiniu asmeniu jis buvo bendrai kuriamas? Kokioje srityje veikia bendradarbiavęs juridinis asmuo?

Kitų projekte dalyvaujančių juridinių asmenų (partnerių) vaidmuo ir veikla

PPBS yra vidinė KAS išteklių valdymo sistema, tačiau ji tenkina LRV strateginio planavimo metodikos bei NATO pajėgų planavimo proceso reikalavimus.

Ši sistema buvo pradėta diegti krašto apsaugos sistemoje padedant Jungtinės Karalystės ir JAV ekspertams, su kuriais ir toliau bendradarbiaujama, vadovaujantis jų rekomendacijomis ši sistema yra nuolat tobulinama.

Kokie yra šio projekto tikslai?

1. Optimizavimas - efektyviausias išteklių panaudojimas („best value for money"). Tai ilgalaikis veiklos planavimas strateginiams institucijos tikslams pasiekti, leidžiantis kryptingai planuoti veiklą, racionaliai paskirstyti ir optimaliai panaudoti turimus ir planuojamus gauti išteklius, taip pat analizuoti ir vertinti instituciją kaip integruotą valstybės sistemos dalį ir kaip savarankišką sistemą, koordinuojančią struktūrinių padalinių veiklą.
2. Skaidrumas - tikslingas mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas.
3. Sprendimų priėmimas - padėti krašto apsaugos sistemos aukščiausio lygmens vadovybei priimti sprendimus

Ar šie tikslai gali būti kiekybiškai išmatuojami?
Jei taip, pateikite keletą pavyzdžių

Taip.
Pirmasis tikslas gali būti įvertintas vidaus audito ir/arba valstybės kontrolės institucijų.
Antrąjį tikslą atspindi visuomenės požiūris į kariuomenę ir krašto gynybą. Pvz. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus" 2005 metų birželio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų požiūris į kariuomenę yra pozityvus. Apklausos duomenimis, kariuomene pasitiki 58,6 proc. Lietuvos gyventojų.

Ar projekto tikslai nurodyti atitinkamuose teisės aktuose?

Kaip minėta anksčiau, iš esmės PPBS tenkina LRV strateginio planavimo metodikos reikalavimus ir siekia tų pačių tikslų - efektyvaus išteklių panaudojimo bei skaidrumo (2002 m. birželio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" (Žin, 2002, Nr.57-2312; Žin., 2004, Nr.112-4187)).

Kokių žingsnių buvo imtasi projekto tikslams pasiekti?

1. Pirmiausia buvo įkurta koordinacinė grupė Planavimo, programų ir biudžeto sudarymo ciklui įgyvendinti, atsakinga už šios PPBS įdiegimą KAS, taip pat į pagalbą buvo pasitelkti Jungtinės Karalystės ekspertai.
2. Pradėti diegti pagrindiniai PPBS elementai: nustatytas metinis PPBS ciklas, hierarchija ir dalyviai (paskirti programų koordinatoriai, patvirtinti programų koordinatorių veiklos reglamentas, vyriausiojo specialisto biudžetui tipiniai nuostatai, projekto vadovo veiklos reglamentas ir kt.), planavimo dokumentų hierarchija ir seka, programų struktūra, buvo vykdomi mokymai PPBS ciklo įgyvendinimą organizuojantiems asmenims. Tačiau keičiantis KAS poreikiams ir atsižvelgiant į ankstesnių metų patirtį, nuolatos ieškoma galimybių tobulinti PPBS veiklą.

Kaip projektas buvo struktūriškai įgyvendintas?

PPBS ciklas sujungia įvairių lygių dalyvių veiklą ir jų atsakomybę gynybos išteklių valdymo mechanizme. Ciklas yra orientuotas į kiekvieno KAS vieneto tikslus, užduotis, funkcijas ir atsakomybę. Nustatyta PPBS hierarchija, kuri užtikrina atitinkamo lygmens pareigūnų atsakomybę už išteklių valdymą:
- Pirmojo lygmens resursų valdymo mechanizmo dalyviai yra KAS vienetai (vadai ir planuotojai), kurie rengia nustatytų užduočių įgyvendinimo planus ir numato lėšų poreikį.
- Už programų parengimą ir įgyvendinimą atsakingi programų koordinatoriai (antrasis ir trečiasis lygmuo), kurie iš jų programose dalyvaujančių vienetų pasiūlymų formuoja programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą bei atsiskaito už rezultatus.
- Sprendimų priėmimo lygmeniu veikia Gynybos resursų taryba (GRT) ir Gynybos resursų grupė (GRG). GRT pritarus, programos teikiamos LR Vyriausybei KAM strateginio veiklos plano forma.
GRT - ministro patariamoji institucija, sprendžianti gynybos politikos, strateginius krašto apsaugos sistemos plėtros, Lietuvos kariuomenės gynybinio pajėgumo stiprinimo bei išteklių planavimo, paskirstymo ir naudojimo klausimus. Tarybos narių skaičių, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras.
GRG - patariamoji institucija, teikianti Tarybai siūlymus dėl krašto apsaugos sistemos išteklių planavimo, paskirstymo, naudojimo bei siūlymus ministerijos valstybės sekretoriui dėl einamųjų metų krašto apsaugos sistemos programų vykdymo. Grupės narių skaičių, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras.

Paminėkite pirmąsias kliūtis, kurios iškilo įgyvendinant šį projektą. Kaip šios kliūtys buvo įveiktos?

Pirmoji ir esminė kliūtis - darbuotojų nusiteikimas prieš naujoves, tačiau ši problema buvo išspręsta organizuojant mokymus strateginio planavimo klausimais kartu Lietuvos viešojo administravimo institutu.
Planavimas, programų ir biudžeto sudarymas bei vykdymas ne visuomet vyksta sklandžiai ir pagal numatytą seką. Daugelis procesų vyksta tuo pačiu metu, todėl PPBS dalyviai turi dalyvauti keliuose PPBS cikluose vienu metu.
Dar viena iššūkis - kintantys siektinų gynybinių pajėgumų reikalavimai, o tai savo ruožtu lemia KAS programų biudžetus. Dažniausiai gynybos reikalavimų ir programų įgyvendinimui skirtų lėšų nepakanka, todėl reikia koreguoti programos veiklos planus bei biudžetą. Be to, įgyvendinant programas, įvyksta nenumatytų atvejų, kurių finansavimui reikalingos lėšos biudžeto sudarymo metu nebuvo įtrauktos į programų biudžetą.

Projekto įgyvendinimo metodai

PPBS projektas buvo įgyvendinamas sistemiškai, žingsnis po žingsnio. Pagrindiniai PPBS elementai buvo palaipsniui diegiami ir sujungiami į vieną procesą:

• nustatytas metinis PPBS ciklas;
• hierarchija ir dalyviai (paskirti programų koordinatoriai, patvirtinti programų koordinatorių veiklos reglamentas, vyriausiojo specialisto biudžetui tipiniai nuostatai, projekto vadovo veiklos reglamentas ir kt.);
• planavimo dokumentų hierarchija ir seka;
• programų struktūra;
• mokymai PPBS ciklo įgyvendinimą organizuojantiems asmenims.

Kodėl buvo pasirinkti būtent tokie įgyvendinimo metodai?

Tai sąlygojo NATO ir kitų Vakarų valstybių gynybos išteklių planavimo sistemų bei jų ypatumų, įdiegimo praktikos analizė, taip pat ekspertų rekomendacijos.

Kokie yra svarbiausi šio projekto rezultatai?

• Pasiekiamas optimalus santykis tarp planuojamų pajėgumų ir gynybos reikmėms valstybės skiriamų lėšų.
• Įgyvendinama demokratinė civilių kontrolė - patikimas valstybės lėšų panaudojimo skaidrumo garantas.
• Planai ir prioritetai suderinti su įsipareigojimais.
• Sistemingai tikrinamas ir įvertinamas biudžeto vykdymas.
• Lėšos panaudojamos efektyviai ir ekonomiškai.
• Įsipareigojimai, išlaidos ir turimos lėšos subalansuoti.
• Perskirstomos lėšos nenumatytiems atvejams.
• Įgalina vadovus priimti kompetentingus sprendimus.
• Sutelkiamos vadovaujančių asmenų pastangos.

Ar buvo neigiamų arba teigiamų šalutinių šio projekto efektų? Paaiškinkite

Nebuvo

Ar projektas buvo pateiktas įvertinti visuomenei (ar kitiems juridiniams asmenims)? Jei taip, pakomentuokite vertinimus

Šis projektas buvo pristatytas daugelyje NATO organizuotų renginių - įvairiuose seminaruose, konferencijose ir kt. Dauguma užsienio ekspertų teigiamai atsiliepė apie įdiegtą KAS Gynybos išteklių valdymo sistemą - Planavimo, programų ir biudžeto sudarymo bei vykdymo sistemą. Daugeliu atveju Lietuva laikoma šioje srityje daugiausia pažengusia valstybe tarp Rytų ir Vidurio Europos šalių.

Ar projekto rezultatai buvo viešai skelbti?

Kaip minėta anksčiau, šis projektas buvo pristatytas NATO organizuotose renginiuose.

Kuo projektas yra novatoriškas?

Pirmiausia tai integruota gynybos išteklių valdymo sistema, ji tenkina LR Vyriausybės strateginio planavimo metodikos bei NATO pajėgų planavimo proceso reikalavimus. PPBS įgyvendinama ciklais, kurie yra sudėtingi, sutampantys ir tarpusavyje susiję, o šios sistemos dalyviai tuo pat metu gali dalyvauti keliuose PPBS cikluose.
Taip pat PPBS yra save reguliuojanti sistema, kuri apima ir tolydaus planavimo, ir operatyvaus koregavimo veiksmus. Atviras aplinkos pokyčiams ir principingas strateginių tikslų atžvilgiu išteklių valdymo mechanizmas apima visą uždavinių apibrėžimo, sąnaudų nustatymo ir rezultatų vertinimo procesą ir leidžia susieti veiklos planus, orientuotus į konkrečius rezultatus, su lėšų poreikiu, išlaikyti pusiausvyrą tarp institucijos siekiamo tikslo ir visada ribotų valstybės finansinių galimybių.

Ar šis projektas gali būti pritaikytas kitų viešųjų juridinių asmenų veikloje? Jei taip, kurie projekto elementai gali būti pritaikyti?

Taip. Iš esmės geriausia būtų diegti PPBS kaip visumą (viešojo juridinio asmens planavimo sistemą), o ne atskirus jos elementus, aišku, pritaikant ją prie viešojo juridinio asmens veiklos specifikos.

Ar projektas buvo pritaikytas (tam tikri jo elementai) kito viešojo juridinio asmens veikloje? Jei taip, sukonkretinkite, kokie viešieji juridiniai asmenys ir kokius elementus panaudojo?

Nežinoma.

Ar buvo specifinių veiksnių, turėjusių įtakos projekto sėkmei?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pradėta diegti strateginio planavimo sistema (remiantis Kanados planavimo patirtimi) buvo vienas iš pagrindinių veiksnių nulėmusių šio projekto sėkmę.

Kiek projektas atitinka Gerosios patirties pavyzdžių atrankos taisyklių 12 punkte nurodytus pagrindinius prioritetus?

• susijęs su visuotinės kokybės vadybos principų, sistemų ir metodų taikymu;
• susijęs su efektyvesne žmogiškųjų išteklių vadyba;
• susijęs su viešojo juridinio asmens teikiamos paslaugos/produkto kokybės gerinimu;
• susijęs su skaidrumo principo įgyvendinimu viešojo juridinio asmens veikloje ir sprendimų priėmimo procese.

Kiek projektas aktualus, atsižvelgiant į konkrečius šalies poreikius ir apribojimus (vengiant dubliavimosi su kitomis šalies organizacijų iniciatyvomis)?

• gali būti adaptuotas įvairių valstybės valdymo sričių poreikiams;
• platus alternatyvų spektras aukščiausio lygmens sprendimams priimti;
• galimybė susieti pajėgas su sąnaudomis , o šiandieninį sprendimą - su perspektyva;
• skaidri, atvira ir išsami analizė leidžia visiems matyti ir įvertinti planus ir rezultatus.

Kokiais konkrečiais papildomos vertės elementais projektas pasižymi (pvz., ar projektas yra parodomojo pobūdžio ir pan.)?

Iš esmės projektas yra parodomojo pobūdžio. Taip pat šis projektas gali būti pritaikytas kitų viešųjų juridinių asmenų veikloje.

Pagrindiniai išorės veiksniai, turintys įtakos Jūsų viešajam juridiniam asmeniui (teisiniai, politiniai, socialiniai ir kiti, taip pat rizika ir galimybės)

Politiniai veiksniai:

• Krašto apsaugos ministerija (toliau - KAM), vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujasi LR Vyriausybės 2004-2008 metų programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Nacionalinio saugumo ir karine strategijomis, taip pat Vyriausybės patvirtintu strateginiu tikslu plėtoti krašto apsaugą kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį.
• Lietuvos, kaip NATO ir Europos Sąjungos (ES) narės, interesai ir įsipareigojimai turi didžiausią įtaką krašto apsaugos plėtrai. Būdama suinteresuota NATO transformacijos ir Europos Sąjungos karinės dimensijos kūrimo sėkme, Lietuva energingai prisideda prie šių organizacijų reformų, o taip pat prie jų iniciatyvų ir veiklos stiprinant saugumą ir stabilumą pasaulyje.
• Keičiantis saugumo aplinkai, toliau vyksta NATO politinė ir karinė transformacija, kuria siekiama padidinti Aljanso efektyvumą ir gebėjimą atsakyti į šiuolaikinius saugumo iššūkius. Ypač daug dėmesio skiriama NATO vaidmeniui kovoje su terorizmu stiprinti.
• NATO taip pat išplėtė atsako į krizes ir taikos palaikymo operacijų mastą ir geografines ribas. NATO vadovaujamos tarptautinės saugumo pajėgos (ISAF) Afganistane didinamos kuriant naujas Provincijos atkūrimo grupes. 2005 m. Lietuva įkūrė tokią grupę Afganistano Goro provincijoje.
• ES stiprina savo saugumo ir gynybos politiką ir kuria naujus karinius ir civilinius pajėgumus siekdama labiau prisidėti prie transatlantinio saugumo užtikrinimo. Bendra Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Slovakijos ir Latvijos kovinė grupė, priklausanti ES greitojo reagavimo pajėgoms, budėti pradės 2010 m. pirmą pusmetį. Lietuva įsipareigojo priskirti šiai grupei konvojaus kuopą, kurioje bus logistikos elementų.

Ekonominiai veiksniai:
LR finansų ministerija prognozuoja, kad 2006 m. Lietuvos BVP realiai išaugs 6,0 proc., 2007 m. - 5,3 proc., o 2008 m. - 6,8 proc. Teigiamos Lietuvos ekonomikos tendencijos leidžia tikėtis, kad gynybos reikmėms skiriamos lėšos didės, o tai leistų aktyviau modernizuoti ginkluotę ir karinę techniką. Kita vertus, nustatyti LR finansų ministerijos nepakankami asignavimų limitai turės įtakos Lietuvos kariuomenei nustatytoms užduotims vykdyti, t.y. nebus įvykdyta kariuomenės modernizacijos programa, laiku parengti daliniai NATO kolektyvinei gynybai bei nebus įgyvendinta daugelis kitų gynybinio pajėgumo stiprinimo uždavinių, taip pat nebus įvykdyta dalies Pajėgų tikslų.

Socialiniai veiksniai:
Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančiu KAS plėtrą - visuomenės požiūrį į kariuomenę ir krašto gynybą. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus" 2005 metų birželio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų požiūris į kariuomenę yra pozityvus. Apklausos duomenimis, kariuomene pasitiki 58,6 proc. Lietuvos gyventojų. Kita visuomenės apklausa taip pat parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų prireikus ginklu gintų savo Tėvynę.

Technologiniai veiksniai:
Spartus technologijų vystymas skatina profesionalios, modernios kariuomenės plėtrą, užtikrina tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
KAM Lietuvos mokslinį potencialą siekia integruoti į NATO Tyrimų ir technologijų organizacijos (RTO) veiklą ir į atskiras sekcijas bei darbo grupes deleguoja mokslo institucijų atstovus. Lietuvos mokslininkų ir NATO specialistų siūlymai diegti naujas kovines, gynybos, saugumo ir mokymo technologijas bus analizuojami ir įgyvendinami. Kariuomenės poreikiams tenkinti ir iškilusiems uždaviniams spręsti visų pirma numatoma panaudoti Lietuvos mokslinį gamybinį potencialą.

Teisinė bazė:
Norint įgyvendinti gynybos reformą, reikia patikslinti pagrindinius įstatymus (Nacionalinio saugumo pagrindų, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos, Tarptautinių operacijų , Karo prievolės, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymus ir kt.).
Galimybės:

1. Prisidėti prie saugumo ir stabilumo plėtros visame pasaulyje.
2. Plėsti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir Pietų Kaukazo,Vidurio Azijos, taip pat kitų regionų šalimis.
3. Užsitikrinti kuo platesnį politinį pritarimą siekiui kasmet 0,05 proc. BVP didinti gynybos biudžetą.
4. Išlaikyti politinį konsensusą gynybos politikos klausimais.
5. Pertvarkyti kariuomenę taip, kad 2014 m. 10 proc. Sausumos pajėgumų galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose, o 50 proc. jų būtų tinkamai organizuotos, išmokytos, apginkluotos ir bet kada galėtų būti perdislokuotos už Lietuvos ribų.
6. Įgyvendinti krašto apsaugos ministro iškeltą tikslą 2008 m. įsigijimams skirti 20-25 proc. visų gynybos išlaidų.
7. Vykdyti specializaciją tose srityse, kuriose efektyviai panaudojant turimus išteklius būtų kuriami Aljansui reikalingi pajėgumai.
8. Įgyvendinti krašto apsaugos ministro iškeltą tikslą iki 2007 m. pabaigos baigti KAS valdymo reformą.
9. Kelti darbuotojų kvalifikaciją, ieškoti naujų priemonių, kaip pritraukti ir išlaikyti personalą.
10. Nuolat gerinti slaptosios informacijos operatyvią ir saugią sklaidą.
11. Siekti, kad būtų patobulinta mokesčius reglamentuojanti teisinė bazė.

Grėsmės:

1. Nesugebėjimas reaguoti į sunkiai prognozuojamus saugumo aplinkos pokyčius.
2. Situacijos įtampa regionuose, kuriuose dislokuotos Lietuvos pajėgos.
3. Nepakankamas KAS finansavimas dėl mažesnio nei deklaruojamas.
4. Įsipareigojimų nevykdymas dėl nepakankamo KAS finansavimo.
5. Konkurencijos darbo rinkoje nulemtas kvalifikuoto personalo trūkumas.

Jūsų viešojo juridinio asmens stipriosios ir silpnosios pusės

Stiprybės:

1. Pasiektas politinis sprendimas didinti gynybos finansavimą.
2. Pradėta KAS valdymo sistemos reforma.
3. Sutarta dėl pagrindinių KAS plėtros ir kariuomenės reformos krypčių.
4. Dalyvaujama tarptautinėse operacijose.
5. Įdiegti pagrindiniai PPBS elementai.
6. Iniciatyvus personalas.
7. Palanki visuomenės nuomonė apie Lietuvos kariuomenę ir narystę NATO.

Silpnybės:

1. Per mažas tikslų, susijusių su gynybos reforma, tarptautiniais įsipareigojimais bei misijomis, finansavimas.
2. Kai kuriais atvejais dubliuojamos tarnybų ir departamentų veiklos sritys.
3. Lėšų stoka moderniai ginkluotei, karinei technikai bei įrangai įsigyti, įrangos trūkumas.
4. Nepakankami aktyviojo rezervo koviniai pajėgumai.
5. Nepakankamai efektyvios vidinės komunikacijos.
6. Nepakankami logistikos pajėgumai tarptautinėse operacijose.
7. Nevisiškai parengtos PPBS veiklą reglamentuojančios taisyklės ir procedūros.
8. Dėl netobulos mokesčius reglamentuojančios teisinės bazės reikia papildomų lėšų pridėtinės vertės mokesčiui už prekes ir paslaugas, įsigyjamas už NATO saugumo investicijų programos ir JAV karinės paramos fondo lėšas, valstybei grąžinti.

Atitinkami Jūsų viešojo juridinio veiksmai, siekiant geriau prisitaikyti prie išorės veiksnių, pasinaudoti galimybėmis gerinti paslaugų kokybę?

Pasikeitusi globalinio saugumo situacija, naujos ginkluotųjų pajėgų misijos ir uždaviniai, taip pat atitinkamai pasikeitę reikalavimai pajėgoms yra pagrindinės Lietuvos kariuomenės reformos priežastys. Pagrindinis reformos tikslas - parengti Lietuvos, kaip NATO narės, kariuomenę efektyviai atsakyti į naujus saugumo iššūkius Aljansui ir Lietuvai. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvai reikia tokių pajėgų, kurios galėtų greitai reaguoti į grėsmes šiandien ir ateityje, būtų gerai parengtos ir apginkluotos, mobilios ir gebančios kartu su NATO pajėgomis užtikrinti Aljanso ir šalies gynybą bei prisidėti prie NATO, Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių organizacijų vadovaujamų tarptautinių operacijų už Lietuvos ribų. Taip pat turi būti sukurta efektyvesnė KAS institucijų valdymo sistema, todėl vykdoma valdymo sistemos reforma, kurios siekis - sukurti valdymo sistemą, kuri atitiktų naują pajėgų struktūrą. Reformos uždavinys - patikslinti strateginio, operacinio ir taktinio lygmens funkcijas, įgaliojimus ir atsakomybės sritis.
Narystė NATO reiškia esminį Lietuvos gynybos planavimo prielaidų pokytį - kolektyvinės gynybos garantijų atsiradimą. Tai esminis skirtumas tarp Lietuvos gynybos politikos iki narystės NATO ir nuo jos pradžios. Dėl šios priežasties Lietuva patikslino teritorinės gynybos principus, kuriais iki šiol rėmėsi Lietuvos gynybos planai. Lietuva atsisako teritorinės gynybos principų, kurie neteko prasmės naujoje saugumo aplinkoje ir neatitinka Lietuvos, kaip NATO narės, kariuomenės plėtros krypčių.

Pagrindinės kliūtys, trukdančios įgyvendinti šiuos veiksmus

Viena iš pagrindinių kliūčių - greitai besikeičianti aplinka, o tai dažnai sąlygoja laiko, finansinių, žmogiškųjų ir kt. išteklių trūkumą.
Taip pat reikėtų išskirti kitas svarbias kliūtis:

• Nepakankamas KAS finansavimas - faktiškai tenka mažiau lėšų, nei deklaruojama
• Įsipareigojimų nevykdymas dėl nepakankamo KAS finansavimo.